valdonis

valdõnis sm. (2) NdŽ žr. valdonas: 1. TŽVI375 Artinasi laikas, kad artojaus pelną nebvartos valdonys savo dyku delnu Nz. Pastos dangaus tėvonis ir to pasliks valdonis PG. 2. Bet nėra jau ant svieto tokių viešpatų, kurie noringai pasiduotų sūdytis savo valdoniamus SPII135. Anas viešpatis mūsų, mes – valdonys jo brš.